paskanda

paskandà sf. (3^b), paskánda (1) 1. patvinimas, užliejimas: Šįmet geras kelias, o pernai čia buvo tikra paskandà Dkš. Kaip tu par tokią paskándą atvažiavai?! Skr. Tokios paskandõs nėr čielo[je] upė[je], kaip čia Als. Kas tokia pãskanda gali važiuoti?! NdŽ. 2. SD¹136, S.Stan bažn. tvanas: Paskanda užejo ir visus paėmė Sut¹. Šitai aš nuleisiu ant visos žemės paskandos vandenis I. Karvelis atnešė Nojui, paskandai baigiantis, alyvo šakelę Blv. 3. nuskendimas: Tasai mano išsigelbėjimas nuog paskandos rodėsi man par daug aštriu datyriu I. Kurio ranka Petrą, ant vandenio vaikščiojantį, nuog paskandos ištraukė brš. 4. bažn. prapultis, pražūtis, pasmerkimas: Ar jau svieto paskandà bus, ar kas, – tik jau ne prieš buitį Grž. Gink nuo amžinos paskándos! Plv. Tu man atsakysi už jo pražuvą ir paskandą M.Valanč. Kitam gi tie patys turtai išeitų ant paskandõs A.Baran. Nepražus gentė lietuvių, kad mūsų ir tūkstančiai virstų į amžiną paskandą A1885,4. Tokiemus grumdžia ... amžina paskanda SPI257. Nedoras kūnas ved tave ant paskandos brš. 5. bažn. pragaras: Ožiai paskandon, o avys dangaus karalystėn eis SPI241. Paskiria jį amžinomus paskandos kančiomus AK76. Koks čia gyvenimas – tikra paskandà Dkš.